Nuo metų pradžios įsigalioję skubos tvarka Seimo naktimis priimti mokesčių įstatymai tapo galvos skausmu mokesčių mokėtojams. Tiek gyventojai, tiek darbdaviai dar nespėję susipažinti su naujais mokesčiais ir jų mokėjimo tvarka, juos privalo jau dabar mokėti ir ruoštis naujiems Seimo šiuo metu svarstomiems pakeitimams. Pasak ekspertų, nuo metų pradžios padidėjo ne tik mokestinė našta, bet ir tapo sudėtingesnė apmokestinimo tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai taip pat pripažįsta, kad tai pirmas kartas per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, kuomet per vieną naktį įsigaliojo toks didelis kiekis su mokesčiais susijusių įstatymų pakeitimų. „Tokio atvejo daugiau neprisimenu. Buvo pakeistas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas, tačiau tuomet pasiruošimui buvo daug laiko. Natūralu, kad dabar kyla neaiškumų, nes susipažinti su mokestinių įstatymų pakeitimais, kurie įsigaliojo skubos tvarka, ne visi spėjo", - pastebi Elvyra Jakubauskienė, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Švietimo ir konsultavimo skyriaus vedėja.

Pasak mokesčių ekspertės, auditorės, įmonių grupės „Revizorius" vadovės Galinos Ivanovos, daugiausiai problemų kelia Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimas. „Gyventojams didelė problema kyla apskaičiuojant NPD. Jeigu metų eigoje dar viskas aišku, tai pasibaigus metams gali iškilti nemažai problemų dirbantiesiems. Jeigu tu gavai nors vieną litą kitų pajamų, tu turi viską perskaičiuoti. Tai palies mažesnes pajamas gaunančius šalies gyventojus, nes tiems, kurie gauna daugiau nei 3150,00 Lt. atlyginimą NPD visai netaikomas", - sako G. Ivanova.

Pašnekovės teigimu, mažai akcentuojama problema - tai natūra gautos gyventojų pajamos, kurias turi apmokestinti GPM įmonės. „Ši sąvoka egzistavo ir iki didžiojo šių metų mokestinių įstatymų pakeitimo, tačiau buvo labai daug išimčių. Dabar išimčių liko labai nedaug, todėl bus galima daug kur įžvelgti natūra gyventojo gautas pajamas, kurias įmonės turės apmokestinti. Pavyzdžiui, turtas, įrankiai, kurie naudojami tik darbo funkcijoms atlikti nebus laikoma gyventojo gauta nauda. Bet jei tam tikras turtas, pavyzdžiui, įmonės automobilis bus naudojamas gyventojo asmeniniams tikslams - grįžti į namus ir atgal į darbą, tai jau bus laikoma natūra gautomis pajamomis. Dabar yra ruošiama tokių pajamų įvertinimo tvarka, pagal kurią reikėtų automobilio rinkos vertę padauginti iš 1,5 proc. ir taip bus apskaičiuojama gyventojo gauta nauda, kurią reikės apmokestinti GPM. Jeigu nepasikeis naudos įvertinimo tarifas, kuris dabar yra projekte, tai pagal mūsų apskaičiavimus, pavyzdžiui, už 100 tūkst. Lt. vertės automobilį, kuriuo naudosis gyventojas savo asmeniniams tikslams, gyventojui reikės mokėti per mėnesį apie 300 Lt. GPM kartu su privaloma sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Sutikim, tai yra labai didelė suma", - akcentuoja mokesčių ekspertė, auditorė, įmonių grupės „Revizorius" vadovė G. Ivanova.

Minėta nuostata bus taikoma ir kitam įmonių darbuotojų asmeniniams tikslams naudojamam turtui, pavyzdžiui, mobiliesiems telefonams, kompiuteriams ir t.t. GPM turėtų būti apmokestinama gauta nauda nemokant palūkanų ar mokant mažesnes nei rinkos palūkanas už darbdavio suteiktus kreditus. „Dar prieš metus sąlygos, kurios buvo susiklosčiusios darbo rinkoje trūkstant darbuotojų, reikalavo iš darbdavių papildomų motyvacijos priemonių. Viena jų - lengvatinės paskolos, kurias teikė darbdaviai savo darbuotojams. Dabar siūloma tokias paskolas apmokestinti GPM ir PSD mokesčiais. Vienintelė išimtis, jei iki 2009 m. sausio 1 d. darbuotojui buvo suteikta beprocentė paskola būstui pirkti, tuomet nemokamos ar lengvatinės palūkanos nebus laikoma gyventojo gauta nauda ir nereikės apmokestinti GPM. Visas kitas smulkesnes paskolas, jeigu jos yra išduotos lengvatinėmis sąlygomis ar visai be palūkanų, taip pat paskolas išduotas po 2009 01 01 – yra GPM ir PSD objektas, todėl buhalteris turės įvertinti vidutinėmis rinkos kainomis palūkanas, t.y. gautą naudą, ir apmokestinti GPM bei PSD", - aiškina mokesčių ekspertė.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauji Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų įstatymai. Jais padidintas iki 20 proc. pelno mokesčio tarifas bei sumažintas lengvatų skaičius. "Reikėtų nepamiršti, kad pasekmės atsiras ne tik pasibaigus metams, kada reikia apskaičiuoti pelno mokestį. Padidintas pelno mokesčio tarifas jau yra taikomas avansiniams mokėjimams, kurie mokami kiekvieną metų ketvirtį dar nieko neuždirbus. Tai tikrai neprisidės prie įmonių finansinės padėties stiprinimo ir nepagerins finansinių srautų įmonėse tokiu sunkiu ekonominiu laikmečiu", - sako G. Ivanova. Pašnekovė mano, kad ir dividendų apmokestinimo padidinimas yra ydinga praktika, atbaidanti užsienio investuotojus: „Dividendai yra pagrindinis verslo tikslas. Galbūt šiandien nėra tas laikas, kada kažkas galvoja apie dividendus, tačiau jei kalbėtume apie mūsų šalies verslo aplinką ir ar ji yra patraukli, jei dividendai apmokestinami 20 proc. pelno mokesčiu, kurį sumoka įmonė, o vėliau dar 26 proc (GPM 20 proc. ir PSD 6 proc) yra priverstas sumokėti akcininkas. Vargu ar mes galėsime konkuruoti su užsienio įmonėmis ir turbūt turėtume pamiršti užsienio investicijas, nes pelningas verslas trauksis į kitas valstybes."